mašna

mašnà (l. moszna) sf. (4) 1. SD389, B, R166, K, Ch¹Mt10,10, J, Ds nedidelis maišelis pinigams ar tabakui dėti: Bepigu tau vėpsot, kad prikimšta mašna, o aš galo sudurt negaliu su galu, nors kalu, dieną naktį kalu J.Jan. Taigi dabokitės ir mašnàs čėsu prisikraukit K.Donel. Aš tik už mašnos ir atskaičiau tūkstančius V.Kudir. Nebijok, jis prisigrūdęs turi pilną mãšną pinigų Gs. Kišeniuje mašnelė pilna pinigų Tat. Tu tais ditkes niekad neiškratysi iš tos mašniùkės LB236. Te tau šitą mašnutę, tau ji bus kada dideliai reikalinga BsPIV19. Dar mano mašnojè yra apie žipsnis tabako Gdl. Geria, į mašną nežiūrėdamas, žada, nieko neturėdamas KrvP(Vlk). Blogas pinigas – ne tuščia mašna PPr319. 2. OZ32 scrotum: Mašnà balta juodo buliaus Klvr. ^ Didelis kap ožio mašna KrvP(Vs). Senis kūdas, mašnos pūdas (bezmėnas) LTR(Dkk). 3. Skr širšių lizdas. 4. ppr. dem., psn. užrištas skudurėlis su trintomis kanapėmis, įdedamas gavėnioje į verdamus kopūstus: Nū virsiu kopūstus su mašnele Lz. ║ kopūstai, virti su trintų kanapių maišeliu: Nū an paludnios bus mašnẽlė Lz. 5. pagaliukas su ženklais, pririšamas prie įduodamų dirbti kailių, „birka“: Be mašnelės neduos man kailių Lb.

◊ mãšną atidarýti mokėti pinigus: ^ Kas tokiam reikalui užrauktų mašną? Pt.

mãšną užraũkti neduoti pinigų: Kad neturi galvos, tai atdarýk mãšną Gs.